Pojūčiai ir jų vystymasis bendraujant su kate
Tiek pasyvus, tiek aktyvus bendravimas su kate vysto visus fizinius žmogaus pojūčius, o taip pat - intuiciją ir net ekstrasensorinius gebėjimus.
Įprasta manyti, kad žmogus turi 5 pojūčius: regą, uoslę, lytėjimą, klausą ir skonį. Intuicija (vidinė pajauta) vertinama įvairiai: vieni intuiciją vadina pastabumu, kiti ieško paaiškinimo bendruomeninėje sąmonėje, o treti ją mato kaip ekstrasensorinį sugebėjimą. Vis dėlto, gyvenimas su katėmis leidžia patikėti kiekvienu paaiškinimu.
Taigi, kaip katės gali padėti, vystant pojūčius, intuiciją ir ekstrasensorinius gebėjimus? Praktinius atsakymus iš savos patirties pateikiu žemiau:
Įprasta manyti, kad žmogus turi 5 pojūčius: regą, uoslę, lytėjimą, klausą ir skonį. Intuicija (vidinė pajauta) vertinama įvairiai: vieni intuiciją vadina pastabumu, kiti ieško paaiškinimo bendruomeninėje sąmonėje, o treti ją mato kaip ekstrasensorinį sugebėjimą. Vis dėlto, gyvenimas su katėmis leidžia patikėti kiekvienu paaiškinimu.
Taigi, kaip katės gali padėti, vystant pojūčius, intuiciją ir ekstrasensorinius gebėjimus? Praktinius atsakymus iš savos patirties pateikiu žemiau:
Rega
Rega yra vienas svarbiausių pojūčių, ir jo pagalba mes dažniausiai susidarome pirmą įspūdį. Pirmas įspūdis - tai intuicijos ir daugybės verbalinių bei neverbalinių akimirkų rezultatas. Tas pats vyksta ir bendraujant su kate. Sutikit, jei pirma pažintis su kate prasidėtų nuo jos netikėto šuolio ant nugaros iš pasalų, patirtas išgąstis jau nebeleistų pamėgti tokios katės. Todėl katė, kaip ir žmogus, bendrauti pradeda per atstumą, pirmiausiai, stebėdama, užmegzdama akių kontaktą, artėdama. Vėlesnis bendravimas tik sustiprina tą pirmąjį įspūdį ir patvirtina intuicijos prielaidas. Vėliau, bendraujant su kate nuolatos, pagerėja dėmesio sutelkimas, pastabumas, reakcija. Kaip ir kodėl tai vyksta?
Sakoma, kad katė pramiega 70% savo gyvenimo. Likusius 30% ji praleidžia aktyviai: žaidžia, bendrauja, tyrinėja aplinką, susigalvoja pramogų. Žaidimas ir bendravimas su kate padeda sutelkti dėmesį ir jį išlaikyti, vadinasi, stabilizuoti akių judesius. Tai taip pat ugdo pastabumą ir reakciją, nes išmoko atkreipti dėmesį į smulkius kūno judesius, pasiruošimą šuoliui ar kažkokiam veiksmui. Sekdamas katės akių žvilgsnį, žmogus taip pat įsistebeilija ir įtempia akių raumenis, kas gerina regėjimą. Tokiu būdu, pavyzdžiui, vaikas greičiau pažįsta aplinką ir išmoksta ją įvertinti.
Rega yra vienas svarbiausių pojūčių, ir jo pagalba mes dažniausiai susidarome pirmą įspūdį. Pirmas įspūdis - tai intuicijos ir daugybės verbalinių bei neverbalinių akimirkų rezultatas. Tas pats vyksta ir bendraujant su kate. Sutikit, jei pirma pažintis su kate prasidėtų nuo jos netikėto šuolio ant nugaros iš pasalų, patirtas išgąstis jau nebeleistų pamėgti tokios katės. Todėl katė, kaip ir žmogus, bendrauti pradeda per atstumą, pirmiausiai, stebėdama, užmegzdama akių kontaktą, artėdama. Vėlesnis bendravimas tik sustiprina tą pirmąjį įspūdį ir patvirtina intuicijos prielaidas. Vėliau, bendraujant su kate nuolatos, pagerėja dėmesio sutelkimas, pastabumas, reakcija. Kaip ir kodėl tai vyksta?
Sakoma, kad katė pramiega 70% savo gyvenimo. Likusius 30% ji praleidžia aktyviai: žaidžia, bendrauja, tyrinėja aplinką, susigalvoja pramogų. Žaidimas ir bendravimas su kate padeda sutelkti dėmesį ir jį išlaikyti, vadinasi, stabilizuoti akių judesius. Tai taip pat ugdo pastabumą ir reakciją, nes išmoko atkreipti dėmesį į smulkius kūno judesius, pasiruošimą šuoliui ar kažkokiam veiksmui. Sekdamas katės akių žvilgsnį, žmogus taip pat įsistebeilija ir įtempia akių raumenis, kas gerina regėjimą. Tokiu būdu, pavyzdžiui, vaikas greičiau pažįsta aplinką ir išmoksta ją įvertinti.
Klausa
Klausa vaidina svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime, ir katės padeda ją lavinti. Katės labai dažnai bendrauja balsu, juo išreiškia savo pasitenkinimą (murkdamos ar meiliai miaukdamos) ar nepasitenkinimą (šnypšdamos), parodo, kad joms skauda ar nemalonu (gailiai miaukdamos ar sumiaukdamos), pamačiusios paukštį per langą bando jį "užhipnotizuoti" tokiu keistu, čirpiančiu balsu, dar kitaip miaukteli, eidamos į tualetą ar ruošdamosi pulti "auką" - žaisliuką. Skirtingos katės net vaikšto kitaip, tad išmokstama atskirti jų žingsnius, žingsnių minkštumą, atkreipiamas dėmesys į katę, jei ji artėja iš nugaros. Visa tai lavina klausą, skirtingų tonų ar pustonių atskyrimą, pastabumą garsams ir dėmesingumą.
Klausa vaidina svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime, ir katės padeda ją lavinti. Katės labai dažnai bendrauja balsu, juo išreiškia savo pasitenkinimą (murkdamos ar meiliai miaukdamos) ar nepasitenkinimą (šnypšdamos), parodo, kad joms skauda ar nemalonu (gailiai miaukdamos ar sumiaukdamos), pamačiusios paukštį per langą bando jį "užhipnotizuoti" tokiu keistu, čirpiančiu balsu, dar kitaip miaukteli, eidamos į tualetą ar ruošdamosi pulti "auką" - žaisliuką. Skirtingos katės net vaikšto kitaip, tad išmokstama atskirti jų žingsnius, žingsnių minkštumą, atkreipiamas dėmesys į katę, jei ji artėja iš nugaros. Visa tai lavina klausą, skirtingų tonų ar pustonių atskyrimą, pastabumą garsams ir dėmesingumą.
Lytėjimas
Bendraujant su kate labiausiai vystosi viso odos paviršiaus jautrumas, šilumos pokyčių pajautimas, formos ir tekstūros ar struktūros pažinimas. Tai skatina nervinio audinio vystymąsi bei atsinaujinimą, vadinasi, ir geresnę raumenų funkciją bei reakciją. Bendraujant su kate sąlytis vyksta nuolatos: katė trinasi aplink kojas, kūną, su uodega perbraukia nugarą, rankas, kiša galvą po delnais, ūsais perbraukia per nosį ar veidą, glostant katę jaučiama jos šiluma, kailio struktūra, kailis kartais kibirkščiuoja dėl nestiprių elektros iškrovų ir panašiai. Tai suaktyvina smegenis ir laimės hormonų skyrimąsi, stimuliuojamas nervinių impulsų perdavimas, todėl daromas teigiamas poveikis visam kūnui.
Bendraujant su kate labiausiai vystosi viso odos paviršiaus jautrumas, šilumos pokyčių pajautimas, formos ir tekstūros ar struktūros pažinimas. Tai skatina nervinio audinio vystymąsi bei atsinaujinimą, vadinasi, ir geresnę raumenų funkciją bei reakciją. Bendraujant su kate sąlytis vyksta nuolatos: katė trinasi aplink kojas, kūną, su uodega perbraukia nugarą, rankas, kiša galvą po delnais, ūsais perbraukia per nosį ar veidą, glostant katę jaučiama jos šiluma, kailio struktūra, kailis kartais kibirkščiuoja dėl nestiprių elektros iškrovų ir panašiai. Tai suaktyvina smegenis ir laimės hormonų skyrimąsi, stimuliuojamas nervinių impulsų perdavimas, todėl daromas teigiamas poveikis visam kūnui.
Uoslė ir skonis
Uoslė ir skonis dažniausiai vystomi netiesiogiai. Nors kiekviena katė skleidžia feromonus, mes jų sąmoningai nejaučiame, bet jais dažnai paaiškinama simpatija ar antipatija kažkokiam žmogui ar gyvūnui. Iš kitos pusės, kiekviena katė vis tiek turi nuosavą kvapą, taip pat, švaros ar malonų šampūno kvapą, kai yra išmaudoma. Skonis labai dažnai tiesiogiai susijęs su kvapu, pavyzdžiui, užuodę citrinas, pajaučiame ir rūgštelės skonį. Todėl uoslė ir skonis vystomi ne taip akivaizdžiai, kaip kiti pojūčiai, bet jie gerėja, gerėjant bendram aplinkos suvokimui.
Uoslė ir skonis dažniausiai vystomi netiesiogiai. Nors kiekviena katė skleidžia feromonus, mes jų sąmoningai nejaučiame, bet jais dažnai paaiškinama simpatija ar antipatija kažkokiam žmogui ar gyvūnui. Iš kitos pusės, kiekviena katė vis tiek turi nuosavą kvapą, taip pat, švaros ar malonų šampūno kvapą, kai yra išmaudoma. Skonis labai dažnai tiesiogiai susijęs su kvapu, pavyzdžiui, užuodę citrinas, pajaučiame ir rūgštelės skonį. Todėl uoslė ir skonis vystomi ne taip akivaizdžiai, kaip kiti pojūčiai, bet jie gerėja, gerėjant bendram aplinkos suvokimui.
Intuicija ir ekstrasensoriniai sugebėjimai
Intuiciją ir ekstrasensorinius sugebėjimus apjungiau todėl, kad bendrai tai vadinama "šeštuoju pojūčiu". Tačiau didžiąją dalį šių sugebėjimų galima paaiškinti fiziškai, praktiškai, nors, be abejo, ne visus.
Intuicija (nuojauta, vidinis jautimas) dažnai apibūdinama kaip pasąmoningas pastabumas, tai yra mes nesuvokiame, kad pastebime įvairias smulkmenas, gestus, išraiškas ar kūno reakcijas, kurios nurodo, jog, pavyzdžiui, kitas žmogus meluoja ("jaučiu, kad meluoji") arba kad gresia rimta liga ("jaučiu, kad kažkas negerai"). Bendravimas su kate ir visų pojūčių lavinimas tai tik sustiprina.
Kai kurie ekstrasensoriniai sugebėjimai, pavyzdžiui, sugebėjimas nustatyti ligą, gali būti paaiškinti labai žemiškai ir logiškai. Pavyzdžiui, visi katininkai jums gali papasakoti ne vieną istoriją, kaip katė tiksliai nustatė skaudamą ar sužeistą vietą. Tai galima paaiškinti keliais būdais, pavyzdžiui, jei yra žaizda ar poodinis sužeidimas, katė užuodžia pažeistą vietą ar vaistus, jei yra skaudulys, uždegimas, ta vieta dažniausiai yra šiltesnė (būtent todėl vadinama "uždegimu"), o katės mėgsta šilumą, o kai yra vidinės ligos, katės jaučia elektros virpesius, taip pat, girdi sutrikusius organų ritmus ir panašiai. Iš savo gyvenimo galiu pasakyti, kad katės visada prikelia, jei naktį sutrinka širdies ritmas ar kvėpavimas, būtent todėl sakoma, kad kačių šeimininkai turi mažesnę riziką numirti nuo širdies ligų, kurių priepuoliai dažniausiai įvyksta paryčiui. Taigi, bendravimas su kate skatina visų šių pojūčių vystymąsi ir net sąmoningą suvokimą, taip pagerindamas ir šiuos ekstrasensorinius sugebėjimus.
Intuiciją ir ekstrasensorinius sugebėjimus apjungiau todėl, kad bendrai tai vadinama "šeštuoju pojūčiu". Tačiau didžiąją dalį šių sugebėjimų galima paaiškinti fiziškai, praktiškai, nors, be abejo, ne visus.
Intuicija (nuojauta, vidinis jautimas) dažnai apibūdinama kaip pasąmoningas pastabumas, tai yra mes nesuvokiame, kad pastebime įvairias smulkmenas, gestus, išraiškas ar kūno reakcijas, kurios nurodo, jog, pavyzdžiui, kitas žmogus meluoja ("jaučiu, kad meluoji") arba kad gresia rimta liga ("jaučiu, kad kažkas negerai"). Bendravimas su kate ir visų pojūčių lavinimas tai tik sustiprina.
Kai kurie ekstrasensoriniai sugebėjimai, pavyzdžiui, sugebėjimas nustatyti ligą, gali būti paaiškinti labai žemiškai ir logiškai. Pavyzdžiui, visi katininkai jums gali papasakoti ne vieną istoriją, kaip katė tiksliai nustatė skaudamą ar sužeistą vietą. Tai galima paaiškinti keliais būdais, pavyzdžiui, jei yra žaizda ar poodinis sužeidimas, katė užuodžia pažeistą vietą ar vaistus, jei yra skaudulys, uždegimas, ta vieta dažniausiai yra šiltesnė (būtent todėl vadinama "uždegimu"), o katės mėgsta šilumą, o kai yra vidinės ligos, katės jaučia elektros virpesius, taip pat, girdi sutrikusius organų ritmus ir panašiai. Iš savo gyvenimo galiu pasakyti, kad katės visada prikelia, jei naktį sutrinka širdies ritmas ar kvėpavimas, būtent todėl sakoma, kad kačių šeimininkai turi mažesnę riziką numirti nuo širdies ligų, kurių priepuoliai dažniausiai įvyksta paryčiui. Taigi, bendravimas su kate skatina visų šių pojūčių vystymąsi ir net sąmoningą suvokimą, taip pagerindamas ir šiuos ekstrasensorinius sugebėjimus.